Airplane in the sky, over the cloudy sky

Oro linijas vilios lipdukai

Share on FacebookShare on Google+Email this to someoneTweet about this on TwitterPrint this page

Klaipėdos regiono savivaldybės šiemet vėl puoselėja viltis, kad į Palangos oro uostą pavyks pritraukti naujų skrydžių. Reisus iš Londono septynios merijos prisivilioti bando dar nuo 2012-ųjų ir kasmet šiam tikslui skiria šimtus tūkstančių litų. Tačiau paradoksas – lėšos vis lieka nepanaudotos.

Vėl numatė lėšų skrydžiams

Viliamasi, kad jau šiemet bus sudaryta sutartis su skrydžių organizatoriais dėl maršruto Palanga–Londonas–Palanga. Projektui „Klaipėdos regiono pasiekiamumo didinimas“ Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Kretingos rajono, Neringos, Palangos, Skuodo rajono ir Šilutės rajono savivaldybių administracijos pritarė dar 2012-aisiais.

Nuo to laiko kiekvienų metų pradžioje šių savivaldybių asociacijos „Klaipėdos regionas“ narės numato skirti lėšų naujų skrydžių atsiradimui.

Šiemet sausio pabaigoje Klaipėdos savivaldybės taryba numatė, kad 2015-aisiais uostamiestis naujosios skrydžių krypties atsiradimui skirs 135 tūkst. litų, tai yra daugiau nei 39 tūkst. eurų.

Visos savivaldybės kartu per metus projektui įgyvendinti skirs per 115 tūkst. eurų, arba 400 tūkst. litų.

Klaipėda – pagrindinis partneris

Savivaldybių asociacijos sutartis įsigalios tada, kai visos savivaldybės pritars siūlomiems sutarčių projektams, kuriuose numatoma kiekvienai savivaldybei teksianti lėšų suma.

Vykdant projektą, kurio metu bus bandoma į Palangą pritraukti skrydžių iš Londono, uostamiesčio savivaldybė taps pagrindiniu partneriu.

„Klaipėdos savivaldybei bus suteikti visi įgaliojimai vykdyti viešuosius pirkimus iki pat sutarties pasirašymo. Reikalui esant, savivaldybė galės suteikti įgaliojimus viešuosius pirkimus vykdyti valstybės įmonei „Lietuvos oro uostai“, – informavo Klaipėdos savivaldybės Tarptautinių ryšių, verslo plėtros ir turizmo skyriaus vedėja Eglė Deltuvaitė.

Reali tikimybė – tik šiemet

Nuo 2012-ųjų, kai buvo pritarta planams didinti oro maršrutų į pajūrį skaičių, kiekviena savivaldybė kasmet numatydavo dešimtis ir šimtus tūkstančių litų, kuriuos ir planavo skirti šiam tikslui.

Vis dėlto iki pat šių metų nepavyko rimtai sudominti nė vieno skrydžių organizatoriaus galimybe iš Londono skrendančius lėktuvus nutupdyti Palangoje.

Savivaldybės darbuotojos teigimu, miestai kasmet planuodavo, tačiau realios galimybės, kad atsiras taip laukiama nauja skrydžių kryptis, nebuvo. Esą tik šiemet ėmė ryškėti realūs susitarimo kontūrai.

E.Deltuvaitės teigimu, anksčiau neretą skrydžių organizatorių baugino tai, jog teks sudaryti sutartį su septyniomis savivaldybėmis. Šis klausimas išspręstas savivaldybių asociacijos „Klaipėdos regionas“ savivaldybių sutartimi, kai vienas miestas tampa pagrindiniu partneriu ir administruoja projekto vykdymą.

„Manome, kad lūžis įvyko ir nusprendus sujungti visus Lietuvos oro uostus. Būtent šis sujungimas davė atspirtį, nes dabar derybose dalyvauja ir Palangos oro uostas“, – pabrėžė skyriaus vedėja.

Pinigus naudojo kaip išmanė

Kasmet nieko nepešdavusios savivaldybės vis sutaupydavo suplanuotas lėšas, mat, neradus progų lėktuvus iš Londono nukreipti į Palangą, planuotiems darbams neprireikdavo ir numatytų tūkstantinių sumų.

Tiesa, šie pinigai niekur neišgaruodavo. E.Deltuvaitės teigimu, būdavo panaudojami kitur arba sutaupomi.

„Savivaldybės suplanuotus pinigus naudojo kas kam. Šios lėšos buvo perskirstomos tai kelių remontui, tai kam kitam“, – dėstė pašnekovė.

Ir viešinimui, ir regatai

Uostamiesčio savivaldybė šiemet jau trečią kartą suplanavo projekto įgyvendinimui teksiančias lėšas.

„Šie metai yra tretieji. 2012-aisiais buvo pritarta projektui, tačiau pinigų tada dar nebuvo numatyta“, – paaiškino Klaipėdos savivaldybės Strateginio planavimo skyriaus vedėja Indrė Butenienė.

2013-aisiais Klaipėda naujų skrydžių atsiradimo užtikrinimui buvo numačiusi 135 tūkst. litų iš miesto biudžeto, tačiau dėl nesėkmingų derybų šių pinigų neprireikė.

Minėta sumos dalis – 60 tūkst. litų – atiteko verslumo projektams rengti, o už 8 tūkst. litų buvo sukurtas filmas apie Klaipėdą.

„Likusi dalis liko nepanaudota ir sutaupyta kaip likutis“, – teigė I.Butenienė.

Praėjusiais metais uostamiesčio suplanuotos lėšos buvo skirtos miestų partnerystės renginiams, vykusiems spalio 8–10 d., miesto pristatymui kitiems miestams – partneriams bei šiemet Klaipėdą papuošiančios didžiųjų burlaivių regatos „The Tall Ships Races“ organizavimui.

„Iš esmės, tie pinigai buvo arba nepanaudojami, arba skiriami tai pačiai miesto rinkodarai, tik kitiems darbams“, – pabrėžė pašnekovė.

Tikimasi, kad šiemet skirtų tūkstančių perskirstyti jau nebeprireiks ir jie bus panaudoti numatytam tikslui.

Vilios ir naujienlaiškiais

Galimi skrydžių organizatoriai, E.Deltuvaitės teigimu, bus viliojami rinkodaros priemonėmis. Kitaip tariant, reklama bus svarbiausias ginklas, kuriuo septynios savivaldybės bandys prisikviesti oro linijas, kad šios savo lėktuvus iš Londono nukreiptų į Palangą.

Vykdant projektą bus nupirkta oro linijose Klaipėdos regioną viešinanti programa, jos teikėjas, pristatydamas šį kraštą, turės skirti prioritetą naujosios skrydžių krypties reklamai.

„Informacija apie naują skrydžių kryptį bus leidžiama avialinijos, vykdančios skrydžius, naujienlaiškiuose, žurnaluose, tinklalapiuose“, – vardijo skyriaus vedėja.

Taip pat numatoma ir daugiau esą skrydžių organizatorius viliosiančių bei naujos krypties maršrutą užtikrinsiančių priemonių: reklama ant elektroninių skrydžių bilietų, lankstinukai, skrydžių žurnalai sėdynių kišenėse.

Paslaugos teikėjus paakinti organizuoti naująją kryptį turėtų net ir specialūs reklaminiai lipdukai ant sėdynių atlošų bei garsiniai pranešimai.

Pačios kompanijos nesiveržia

Nors jau kelerius metus „Klaipėdos regiono“ savivaldybėms nepavyksta įgyvendinti užsibrėžto tikslo, tačiau panašu, kad šiemet miestų svajonė gali virsti realybe.

Palangos oro uoste su potencialiais skrydžių organizatoriais derinamos naujosios krypties sutarčių sąlygos.

„Naujos skrydžių krypties į ir iš Londono atsiradimo galimybė yra labai reali. Reikalai nuo kalbų jau perėjo į veiksmų lygį“, – konstatavo įmonės „Lietuvos oro uostai“ Palangos oro uosto direktorius Marius Gelžinis.

Pašnekovo teigimu, šiuo metu galimybe žmones skraidinti maršrutu Palanga–Londonas–Palanga jau domisi maždaug penkios bendrovės. Skaičius svyruoja, mat kai kurios bendrovės tai susidomi, tai atmeta galimybę savo orlaivius kelti ir leisti ant pajūrio oro uosto tako.

„Nepasakyčiau, kad tai didelis skaičius. Be to, šios derybos prasidėjo daugiau mūsų kartu su savivaldybėmis, o ne pačių skrydžių organizatorių iniciatyva“, – pripažino M.Gelžinis.

Skrydžius žada šiemet

Kada kurorto oro uoste nusileis pirmasis lėktuvas iš dar neseniai Lietuvos emigrantų sostine tituluoto Londono, tiksliai nežinoma.

Vis dėlto Palangos oro uosto direktorius patikino, jog derybos žada vaisių.

„Vis tiek mes kalbame apie šiuos metus“, – pabrėžė pašnekovas.

Planuojama, kad dar šiemet atsirasiančiu naujuoju maršrutu lėktuvai kursuos 2–4 kartus per savaitę.

Tikslesni naujų skrydžių parametrai dar derinami, todėl kokio dydžio ir ar prabangūs lėktuvai kils bei leisis Palangoje, paaiškės vėliau.

Šiuo metu pajūrio oro uoste orlaiviai kyla ir leidžiasi trimis maršrutais. Iš Palangos galima skristi į Oslą, Rygą bei Kopenhagą. Iš šių miestų taip pat galima grįžti ir atgal į vieno populiariausių Lietuvos kurortų oro uostą.

„Vasarą dar prisideda užsakomieji skrydžiai“, – paaiškino M.Gelžinis.

Pašnekovas atskleidė, kad šiuo metu su kai kuriais skrydžių organizatoriais kalbama ir dėl kitokių maršrutų, tačiau šiose kalbose kol kas konkretumo nedaug, todėl detalių Palangos oro uosto direktorius atskleisti nepanoro.

Komentaras

Romena Savickienė

Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro direktorė

Bet koks judesys, susijęs su Palangos oro uostu ir nepriklausomai nuo maršruto krypties, yra labai laukiamas. Jau daug metų nėra užtikrinamas efektyvus ir pakankamas šio regiono pasiekiamumas. Kelionės į šį kraštą yra nepatogios dėl skrydžių laiko arba jos labai brangios. Akivaizdu, kad šiuo metu esantys keli reisai – nepakankama pasiūla. Būtent todėl Klaipėda praranda nemažai turistų, kurie galėtų atvykti oro transportu. Dauguma žmonių pasilieka Vilniuje arba Kaune. Šiuo metu daugiausia turistų miestą pasiekia laivais arba automobiliais. Dėl menko skrydžių maršrutų skaičiaus Klaipėda praranda dalį konferencinio turizmo, jam plėtoti nesudaroma pakankamai galimybių. Žmogus iš Amsterdamo į Lietuvą skrenda kelias valandas, suprantama, kad atvykęs jis atsisako keturias valandas trunkančios kelionės iš Vilniaus į Klaipėdą. Atvykėlis verčiau pasilieka Vilniuje.

 

Šaltinis: Diena.lt
Publikacijos data: 2015-02-03, antradienis
Autorius: Radvilė Zinkevičiūtė