Įrašai

zurnalai-66556132

Žiniasklaidos laisvės indekse Lietuva pakilo per vieną poziciją į 31 vietą

Kasmet skelbiamame žiniasklaidos laisvės indekse Lietuva per metus pakilo viena pozicija ir šiemet užėmė 31 vietą tarp 180 įvertintų valstybių.

Paryžiuje įsikūrusios nevyriausybinės organizacijos „Reporteriai be sienų“ sudarytame sąraše, kuris paskelbtas ketvirtadienį, Lietuva aplenkė Ispaniją (33), Didžiąją Britaniją (34) Prancūziją (38), Jungtines Valstijas (49), Italiją (73), tačiau nusileido kaimyninėms Estijai (10), Lenkijai (18) bei Latvijai (28).

Kaip ir pernai, pirmojoje sąrašo vietoje atsidūrė Suomija, toliau sąraše rikiuojasi NorvegijaDanijaNyderlandai ir Švedija.

Rusija sąraše šiemet įrašyta 152-oje vietoje. Pačioje lentelės pabaigoje įtrauktos KinijaSirijaTurkmėnijaŠiaurės Korėja ir Eritrėja.

http://www.delfi.lt/verslas/media/ziniasklaidos-laisves-indekse-lietuva-pakilo-per-viena-pozicija-i-31-vieta.d?id=67152566#ixzz3SC9ib0rQ

lrt-taryba-64364056

LRT taryboje – pokyčiai

LRT taryboje dirbs naujas narys – Prezidentės deleguotas teisininkas dr. Andrius Puksas, M. Romerio universiteto mokslo centro koordinatorius. Jis pakeitė iš LRT tarybos narių atsistatydinusią Dianą Vilytę, neseniai tapusią Viešųjų pirkimų tarnybos vadove.

ELTA primena, kad LRT tarybą sudaro 12 asmenų, kuriuos skiria Prezidentas (4 nariai), Seimas (4 nariai), Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija ir Lietuvos vyskupų konferencija (po 1 narį).

Antradienį vykusiame LRT tarybos posėdyje LRT generalinis direktorius Audrius Siaurusevičius pasidžiaugė sklandžiai įvykusiu nacionalinio transliuotojo perėjimu į naują kokybę – transliacijas be komercinės reklamos nuo sausio 1 dienos. Rinkos tyrimai rodo, kad žiūrovai šį pokytį vertina teigiamai. Tai matyti iš televizijos reitingų, kurie pastarąsias dvi savaites gerėjo LRT televizijos naudai. Ypač gerai žiūrimos buvo pirmojo lietuviško serialo „Giminės“ tęsinio naujos serijos, kurias pagal žiūrimumą aplenkė tik „Eurovizijos“ nacionalinė atranka.

LRT taryba pritarė LRT administracinės komisijos 2014-ųjų metinei ataskaitai, LRT tarybos ir Administracinės komisijos išlaidų sąmatos projektui. LRT 2015-ųjų pajamų ir išlaidų sąmatos projektą ketinama svarstyti kitame posėdyje.

Metines ataskaitas pateikė Redakcinės politikos darbo grupės vadovas Kornelijus Platelis ir Audito ir strateginio planavimo darbo grupės vadovas Tomas Eitutis. Joms, kaip ir pirmininko Žyginto Pečiulio pateiktam LRT tarybos šių metų veiklos planui, pritarta bendru sutarimu.

Kitas LRT tarybos posėdis vyks vasario 24 dieną.

http://www.delfi.lt/verslas/media/lrt-taryboje-pokyciai.d?id=66956440#ixzz3PXQqYydy

vladimiras-putinas-per-valstybine-televizija-atsakinejo-i-ziurovu-klausimus-64673609

Rusijai nepatinka Europos planai: tai prieštarauja žodžio laisvei

Europos Sąjungos (ES) ketinimai įsteigti kontrpropagandinį kanalą rusų kalba prieštarauja žodžio laisvės principams, pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Aleksejus Meškovas.

„Rusija visada teigiamai vertino žodžio laisvę, tačiau ES ketinimai įkurti tam tikrą kontrpropagandinį kanalą prieštarauja šiai laisvei“, – sakė A. Meškovas žurnalistams, komentuodamas informaciją apie Britanijos, Danijos Latvijos ir Estijos užsienio reikalų ministerijų iniciatyvą.

Estija iš 197 pasaulio valstybių yra 15-17 naujausiame nevyriausybinės organizacijos „ Freedom House“ žurnalistikos laisvės reitingavime ir šią poziciją dalinasi su San Marinu bei Airija. Pirmą – trečią vietas užima Olandija, Norvegija ir Švedija, o Belgija ir Prancūzija yra ketvirta ir penkta. Liuksemburgas, Šveicarija, Islandija ir Danija šiemet užima šeštą – devintą vietas. Dešimtoje vietoje atsidūrė Andora, vienuoliktoje –Lichtenšteinas, Lietuva ir Slovėnija užima 39 ir 41 vietas, o Latvija ir Lenkija – 49 ir 51 vietas.

Rusijai, Etiopijai ir Sudanui teko 176, 177 ir 178 vietos, o Turkmėnijai, Uzbekistanui ir Šiaurės Korėjai – 195,196 ir 197 vietos.

http://www.delfi.lt/verslas/media/rusijai-nepatinka-europos-planai-tai-priestarauja-zodzio-laisvei.d?id=66884864#ixzz3OgeL1csY

aaaalrtk

LRTK siūlys apriboti rusiškų programų retransliavimą

Š. m. sausio 7 d. 15 val. Lietuvos radijo ir televizijos komisija svarstys televizijos programų „Ren TV Baltic (Lietuva)“, „NTV Mir Lithuania“ ir „RTR Planeta“ laikino ribojimo Lietuvos Respublikos teritorijoje galimybę.
Praėjusių metų pabaigoje komisija pradėjo tyrimą dėl Jungtinės Karalystės jurisdikcijai priklausančios ir Lietuvoje retransliuojamos programos „Ren TV Baltic (Lietuva)“ skleidžiamos galimai draudžiamos informacijos. Šios programos laidos „Paklydimo teritorija“ įrašas buvo pateiktas įvertinti nepriklausomiems ekspertams, kurių išvadas komisija svarstys posėdžio metu.
Gavusi nepriklausomų ekspertų išvadas dėl dar anksčiau pradėto tyrimo, komisija tame pačiame posėdyje taip pat svarstys nuobaudų taikymo galimybę dėl programų „NTV Mir Lithuania“ ir „RTR Planeta“ retransliuotų laidų (šių programų atskirų laidų retransliavimą komisija buvo sustabdžiusi 3 mėn. praėjusių metų pavasarį). Šį kartą analizuotoje programos „RTR Planeta“ laidoje „Šeštadienio žinios“ (transliuota 2014 m. lapkričio 15 d.) ir „NTV Mir Lithuania“ laidoje „Šiandien“ (transliuota 2014 m. lapkričio 23 d.) buvo užfiksuota daugybė žurnalistinės etikos pažeidimų – nesilaikoma žurnalistinio darbo objektyvumo principų, pateikiamas vienašališkas požiūris, įrodymais nepagrįsta informacija, sąmoningai konstruojamas šališkas situacijos kontekstas bei vertinimai, skleidžiamas propagandinis turinys. Taip pat laidose nustatyti Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio, kuriame įvardijama neskelbtina informacija, pažeidimai – kurstomas karas ir neapykanta, tyčiojamasi, kurstoma smurtauti, platinama dezinformacija bei šmeižianti ir įžeidžianti žmogaus orumą informacija. Kadangi šių dviejų programų tokio paties pobūdžio turinio pažeidimai per 12 mėn. nustatyti jau antrą kartą, komisija šioms programoms planuoja taikyti griežtesnes sankcijas.
Norėdama pradėti nuobaudų taikymo procedūrą komisija dar turi sulaukti kompetentingos institucijos – Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos išvadų dėl minėtų laidų turinio. Laikantis Europos Sąjungos Audiovizualinių žiniasklaidos paslaugų direktyvos bei Lietuvos Respublikos Visuomenės informavimo įstatymo nuostatų, komisija turės pradėti konsultacijas su programas rengiančiais transliuotojais dėl abipusio susitarimo, informuoti atitinkamas reguliuojančias institucijas bei Europos Sąjungos Komisiją.

 

Informacija atnaujinta: 2015-01-06

http://www.rtk.lt/lt/naujienos/pranesimai_spaudai/lrtk_siulys_apriboti_rusisku_programu_retransliavima

vladimiras-putinas-propaganda-televizija-66702608

Gali būti stabdomos dviejų Rusijos televizijų transliacijos

Pakartotinai įstatymus pažeidusių televizijų „RTR Planeta“ ir „NTV Mir Lithuania“ retransliacijos Lietuvoje galėtų būti stabdomos iki metų, sako Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK) vadovas Edmundas Vaitekūnas.

„Laikinas tų programų atskirų laidų stabdymas buvo trims mėnesiams. Jei dabar yra viso kanalo, kadangi yra pakartotiniai pažeidimai, tai, manau, turėtų būti ilgiau. Savo asmeninę nuomonę pasakysiu – dvejiems metams galbūt ir per ilgas terminas. Manau, kad iki metų“, – BNS pirmadienį sakė LRTK vadovas.

LRTK šią savaitę toliau svarstys, ar visiškai stabdyti šių dviejų televizijų transliacijas, bei apriboti pirmąkart įstatymams nusižengusios „Ren TV Baltic (Lietuva)“ dalies programų rodymą. Komisijai kilo įtarimų, kad šių kanalų laidose paskleista informacija kurstė nesantaiką, buvo nesilaikoma žurnalistų etikos principų informaciją pateikiant šališkai, neparemiant įrodymais, žiūrovą bandant nuteikti norima linkme, galimai kurstant karą ir neapykantą.

Pasak R.Vaitekūno, įstatymai nenumato konkretaus termino, kiek, nustačius pakartotinus pažeidimus, draudimas gali būti taikomas, numatoma tik tai, kad sankcijos turi būti laikinos.

Dėl jų trukmės komisija galutinai turės apsispręsti po to, kai bus įgyvendintos visos keturios sąlygos: nustatytas pakartotinis pažeidimas, bus pateikta Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos išvada, įvyks privalomos derybos su pačiais transliuotojais, apie pažeidimą bus informuota Europos Komisija (EK).

Komisijos vadovas sakė, kad privalomos derybos su transliuotojais tikriausiai vyks raštu.

„Mūsų reikalavimas bus pripažinti, kad skelbiama informacija buvo šališka, kurstanti nesantaiką ir visa kita, kaip yra nustatyta išvadose – kad tas paneigimas būtų viešai paskelbtas. Jei derybos neįvyksta, tada jau priimsime sprendimą, ir viskas“, – sakė R.Vaitekūnas.

Jis taip pat kritikavo Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą, esą į kai kuriuos užklausimus ši tarnyba neatsako po kelis mėnesius.

„Tad nerimą kelia ir tai, kada sulauksime ir šių išvadų“, – sakė jis.

LRTK kanalo „NTV Mir Lithuania“ ne ES parengtų laidų retransliavimą trims mėnesiams apriboti jau buvo nusprendusi kovo viduryje, dėl kovo 11-osios išvakarėse transliuoto dokumentinio filmo „Pasmerktieji. Spąstai grupei „Alfa“, kuriame buvo iškreipiami faktai apie sausio 13-osios įvykius. Balandžio pradžioje trims mėnesiams apribotos ir „RTR planeta“ retransliacijos, dėl kovo 2-ąją apie įvykius Kryme parodytos informacinės laidos „Savaitės žinos“, kurioje buvo kurstoma tautinė nesantaika, skatinami kariniai veiksmai.

2013-ųjų spalį komisija analogišką sprendimą buvo priėmusi ir dėl „PBK Lithuania“, dėl istorinių faktų iškraipymo kanalo rodytoje laidoje „Žmogus ir įstatymas“ apie 1991 metų sausio 13 dienos įvykius.

Šiuo metu Seime svarstomos Prezidentės pateiktos pataisos, siūlančios griežtinti ir išplėsti atsakomybę už nesantaikos ar karo kurstymą bei kitus pažeidimus numatant iki 100 tūkst. eurų ar 3 proc. metinių pajamų siekiančias baudas. Pataisas papildantį panašų projektą gruodį parengė ir Kultūros ministerijos darbo grupė.

Iki šiol vienintelė reikalavimams riboti transliacijas Lietuvoje nepaklususi bendrovė „Viasat“ gruodžio pabaigoje viešai įsipareigojo vykdyti komisijos sprendimus, jei tik apie pažeidimus bus informuota EK.

http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/gali-buti-stabdomos-dvieju-rusijos-televiziju-transliacijos.d?id=66818102#ixzz3NwxW4k3P

lrt-63613744

LRT nebelieka komercinės reklamos

Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija nuo šių metų finansuojamas tik iš valstybės biudžeto, todėl jame nebelieka komercinės reklamos.

LRT finansavimas nuo šiol susietas su biudžeto įplaukomis iš dviejų mokesčių. Šiemet įstaiga gaus beveik 30 mln. eurų.

Seimas yra nutaręs, kad LRT asignavimai kasmet sudarys 1,5 proc. praėjusių metų gyventojų pajamų mokesčio pajamų ir 1,3 proc. akcizų.

Tačiau 2015 metais LRT biudžetas suformuotas pagal 2012 metų valstybės biudžeto pajamas iš šių mokesčių ir visais ateinančiais metais LRT skiriamų lėšų apimtis negalės būti mažesnė.

Iki šiol metinis LRT biudžetas siekė apie 22,6 mln. eurų.


http://www.delfi.lt/verslas/media/lrt-nebelieka-komercines-reklamos.d?id=66797810#ixzz3NwcTRH00