Įrašai

file55529203_455ddc46

„Facebook“ tendencijos Lietuvoje: daugėja vyresnių, jaunimas bando sprukti

„Facebook“ socialinį tinklą atranda vis vyresnio amžiaus žmonės, rodo rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės TNS LT atliktas tyrimas. „Facebook“ atsisakęs studentas tvirtina, kad prarasdavo per daug laiko, o socialiniu tinklu besinaudojanti vyresnio amžiaus vertėja tvirtina iš jo gaunanti naudos.

TNS LT atliktas tyrimas rodo, kad per pastaruosius šešerius metus „Facebook“ auditorija subrendo aštuoneriais metais. Vidutinis vartotojo amžius – 33 metai.

Jau 8 mėn. „Facebook“ atsisakęs studentas Tadas Tamošiūnas aiškina, kad tokį sprendimą priėmė pastebėjęs, jog socialiniame tinkle per dieną praleisdavo bent 3 val. „Atsirado daugiau laiko, kurį išnaudoju kitaip. Galbūt ne taip efektyviai, kaip norėčiau, bet vis tiek efektyviau negu prieš tai. Tačiau atsirado kitų problemų – informacijos trūkumas. Pavyko užlopyti tas skyles. Tiesiog reikėjo įdėti daugiau pastangų, ieškant kitur“, – pokyčius po socialinio tinklo atsisakymo komentuoja jaunuolis.

Aktyviai „Facebook“ besinaudojanti vyresnio amžiaus vertėja Danutė Sirijos Giraitė tvirtina prie šio socialinio tinklo prisijungusi jau prieš aštuonerius metus. Ji sako iš socialinio tinklo gaunanti ir naudos.

„Radau savo klasės draugus, kurių nemačiau jau pusę amžiaus. Nesitikėjau apie juos sužinoti. Jie Pietų Afrikoje, Izraelyje, Kanadoje, Kryme ir kitur išsibarstę. Tai [pavyko] tik naudojant „Facebook“, – teigia D. Sirijos Giraitė.

Vertėja taip pat teigia, kad naudojimasis „Facebook“ yra naudingas darbui. Socialinis tinklas padeda susipažinti su naujais užsienio rašytojais, su kuriais supažindina jau verstų knygų autoriai.

Ekspertas prekių paklausoje pokyčių nepastebi

Įmonės „Socialus marketingas“ direktorius, socialinių tinklų ekspertas Arijus Žakas atkreipia dėmesį, kad prieš kelerius metus buvo kalbama, jog socialiniame tinkle „Facebook“ yra labai daug jaunuolių, todėl ten nėra tikslinės auditorijos verslui. Dabar kalbama priešingai – jaunų žmonių socialiniame tinkle mažėja ir verslas vėl susiduria su tokia pačia problema.

„Visos naujienos, susijusios su „Facebook“, dažniausiai būna negatyvesnio atspalvio. Nenorėčiau manyti, kad yra kažkokių problemų. Norėčiau kvestionuoti tyrimus ir tyrimų rezultatus“, – pabrėžia ekspertas, paaiškindamas, kad nėra tikslinga vykdyti tiesioginę vartotojų apklausą apie jų veiklą internete, kai duomenis galima gauti iš socialinių tinklų matavimo sistemų.

Anot A. Žako, jo vadovaujama įmonė dirba tiek su prekės ženklais, skirtais jaunesnei auditorijai, tiek su tais, kurie skirti vyresnio amžiaus žmonėms. Eksperto teigimu, per pastaruosius metus bendrovė nepastebėjo, kad jaunuoliams skirti produktai sulauktų mažiau dėmesio ar vyresnio amžiaus žmonėms skirtos prekės taptų paklausesnės.

„Iš kitos pusės, apklausa galbūt nuteikia šiek tiek pozityviai, nes prekės ženklai, ypač verslas, keliaujantis į socialinius tinklus, dažniausiai nori pasiekti šiek tiek vyresnius žmones negu vaikus ar paauglius. Dėl to bet kokiu atveju visą šią informaciją priimčiau teigiamai ir tik džiaugčiausi, jeigu pasirodytų, kad tyrimai atitinka tikrovę“, – sako A. Žakas.

„Facebooke“ užsiregistravę 45 proc. Lietuvos

Pasak A. Žako, šiuo metu „Facebook“ užsiregistravę maždaug 1,3 mln. vartotojų iš Lietuvos, otai sudaro apie 45 proc. visų šalies gyventojų. Statistika rodo, kad pagal amžių pačią didžiausią auditoriją sudaro 18–24 metų amžiaus žmonės, kurių yra apie 350 tūkst.

„Tai – studentai, tačiau mums labiausiai įdomi ir svarbi auditorija – 25–44 metų amžiaus žmonės. Tokių žmonių Lietuvos „Facebook“ yra daugiau nei 0,5 mln. Auditorijos yra jaunesnės, vidutinės ir vyresnės. Vienintelis dalykas, kurį tikrai galima pastebėti ir kuriuo reikėtų pasidžiaugti – prisijungia vis daugiau vyresnių žmonių – 55 metų ir vyresni“, – pastebi A. Žakas.

Jo teigimu, tai rodo, kad „Facebook“ tampa ne tik paskyra, kurią smagu turėti, bet paskyra, kuri svarbi taip pat, kaip telefono numeris ar seniau išpopuliarėjęs „Skype“.

http://www.delfi.lt/verslas/media/facebook-tendencijos-lietuvoje-daugeja-vyresniu-jaunimas-bando-sprukti.d?id=67364144#ixzz3TcM8shV5

file47512615_d290a08

Reklamos apimtys augo 5,5 proc.

Rinkos ir žiniasklaidos tyrimų kompanijos TNS LT atlikta reklamos monitoringo analizė parodė, kad 2014 m. sausio-lapkričio mėnesiais bendros reklamos apimtys Lietuvoje paaugo 5,5 proc., lyginant su 2013 m. analogišku laikotarpiu. Praėjusiais metais reklamos apimtys labiausiai augo lauko ir radijo reklamoje, kiek mažiau TV ir vidaus TV kanaluose.

„Reklamos monitoringo duomenys parodė, kad per 2014 m. pirmus vienuolika mėnesių labiausiai gross biudžetus didino interneto ir mobiliojo ryšio tiekėjai (108 proc.) bei paskolų, lizingo paslaugų teikėjai (64 proc.). Prieš šventiniu laikotarpiu itin suaktyvėjo ir elektroninė prekyba internetu, o jos reklamos biudžetai išaugo beveik iki 60 proc. Gross investicijos mažėjo į lengvųjų keleivinių automobilių (21 proc.), mobiliojo ryšio išankstinio mokėjimo kortelių (12 proc.) ir šokoladinių batonėlių (11 proc.) reklamą“, – teigė TNS LT Reklamos monitoringo vadovė Giedrė Juronienė.

Lyginant 2013 m. ir 2014 m. sausio-lapkričio mėnesius, tarp labiausiai išlaidas reklamai didinusių reklamdavių yra „Senukai“ (134 proc.), „Walmark“ (116 proc.) ir „Ermitažas“ (98 proc.). „Mondelez International“ (43 proc.), „Unilever“ (32 proc.) ir „Mars“ (29 proc.) atsidūrė tarp labiausiai reklamos gross biudžetus mažinusių reklamdavių.

2014 m. sausio-lapkričio mėnesiais TV reklamos augimas siekė 5,8 proc. Per šį laikotarpį televizijoje buvo ištransliuota 1,450 tūkst. reklaminių klipų.

Spaudos reklamos apimtys, lyginant 2013 m. ir 2014 m. pirmų vienuolikos mėnesių duomenis, sumažėjo 6,7 proc. Laikraščiuose reklamos plotas krito 10,3 proc., žurnaluose šiek tiek paaugo – 0,3 proc. Iš viso laikraščiuose per praėjusių metų sausio-lapkričio mėnesius buvo išspausdinta 10,517 mln., žurnaluose – 6,079 mln. kv.cm. reklamos.

Radijo stotys per 2014 metų vienuolika mėnesių ištransliavo 6,892 mln. sekundžių reklamos ir tai buvo beveik 9,7 proc. daugiau nei per 2013-ųjų analogišką laikotarpį.

Lauko reklamos vidutinis vienos dienos plotas, lyginant 2014 ir 2013 metų duomenis, paaugo 19,8 proc.

Lauko video reklamos ekranuose per 2014 metų pirmus vienuolika mėnesių buvo transliuota 2,911 mln. sekundžių reklamos. Palyginus su 2013 metų analogišku laikotarpiu, lauko video reklamos apimtis sekundėmis krito 13,4 proc.

Per 2014 m. sausio-lapkričio mėnesius ant degalinių degalų pylimosi pistoletų buvo užklijuota beveik 37,6 tūkst. reklaminių lipdukų. Lyginant su 2013 metų duomenimis, šis rodiklis krito 0,9 proc.

Vidaus TV reklamos kiekis, lyginant 2014 ir 2013 metus, paaugo 5 proc.

Kino reklama 2014 metais augo 0,7 proc. Iš viso per 2014 m. sausio-lapkričio mėnesius buvo parodyta 276 tūkst. reklaminių klipų.

http://www.delfi.lt/verslas/media/reklamos-apimtys-augo-55-proc.d?id=66824990#ixzz3OcKyrpSp